- springėti
- sprìngėti, -ėja, -ėjo intr., springė́ti, -ė́ja, -ė́jo KŽ 1. žr. springsėti: Kad bevalgant koks krislas į gerklę užkliūna, pradeda sprìngėti J. Ko tas taip sprìngė[ja], ar kaulas įšoko į gerklę? Užv. Sprìngėja kaip koklišu sirgdamas Krkl. 2. kosčioti (ppr. nuo peršalimo): Kosulys gyžena – vaikas pradeda springė́ti JI440.
Dictionary of the Lithuanian Language.